Tvarumas yra plastikinė širdelė per valentynkę

Pirmadienį dariau pasirodymą moksleivių žaliojo iššūkio uždaryme. Jame buvo apdovanotos mokinių žaliojo pokyčio iniciatyvos. Aišku, kad viską pritempiau prie kalbos.

Instagrame jau dalinausi, kad perskaičiau sunkiausią knygą savo gyvenime David Graeber „Debt: The First 5,000 Years“. Knyga tiek prikankino, kad tikrai gaus atskirą naujienlaiškį. Tačiau vakar rinkdamas informaciją klausiau knygos autoriaus pokalbio su Brian Eno ir supratau, kad mano idėja moksleiviams nebuvo originali – Eno kalba apie idėjas, jų tvarumą ir, kad nesvarbu, kurioje srityje sukamės, svarbu yra visuma. Kaip genijams/oms reikia valytojų, taip pastariesiems/ioms reikia genijų. Žodžiu.

Spręskite pagal viršelį

Apie knygą negalima spręsti iš jos viršelio. Tai buvo paskutiniai atleisto knygos dizainerio žodžiai. Jei rimtai, gera knyga verta gero viršelio ir atvirkščiai.

Renginiuose vietoj papkių užrašams naudoju knygas. Jas pasirenku pagal renginį. Meno kritikos apdovanojimus vedžiau su Troliais mumiais, open house Vilnius atidarymą su Valgyklų gidu ir pan. Vakar turėjau pasirodymą žaliojo mokinių iššūkio uždarymo renginyje papkę atstojo „Lietuvių kalbos ideologija norminimo idėjų ir galios istorija“. Iki šiol man tai viena juokingiausių knygų, būtent ji ir įkvėpė domėtis VLKK nesąmonėm.

Juokinga, nes skaitydamas kalbininkų absurdus, negalėjau negalvoti apie vieną tokį veikėją su kuriuo teko dirbti kaime. Nors katalikas, bet jis buvo įsitikinęs, kad į pragarą tikrai neis:
– Tu pats pagalvok, žinom, kas yra po Žeme: pluta, branduolys, kiek ten tam pragarui belieka vietos. Juk sielos svorį apskaičiuoti galim. Primetam, kiek žmonių mirė ir turim, kad jau seniausiai pragaras pilnas. O rojus į viršų, tai ten juk begalybė. Visiems vietos yra.

Turbūt labiausiai mano išbraukyta knyga. Keletas perliukų. Diplomas už dalyvavimą konkurse „Švari kalba – švari galva“, kaip jau esu sakęs – lobotomijai tinkantis šūkis:

O čia dar apie skatinimą mokykloje siausti kalbos inspektoriams:

Tvarumas ir Žemaitė

Pasirodyme kalbėjau apie idėjų perdirbimą. Nes juk tvarumas gali būti ne tik fizinis, bet ir idėjinis. Netikiu, kad įmanoma idėją sukurti iš nieko. Mes galvose nuolat rūšiuojame, perdirbame ir iš naujo pritaikome savo idėjas. Visa tai tam, kad neprarastume ryšio su savo aplinka. Ilgai trunkanti dviejų žmonių draugystė yra vienas tvirčiausių tvarumo pavyzdžių. Einšteino reliatyvumo teorija neišmėtė Niutono dėsnių, o praplėtė mūsų pasaulio įvairovę. Čia kaip biologijoje bakterijų atradimas skrandyje, nepaneigia fakto, kad širdis varinėja kraują.

Pristatant mokinių idėjas, sugalvojau kiekvienai iš septyniolikos idėjų pritempti kokį mokyklos autorių ar jo kūrinį. Pvz.:

Moksleiviai visus metus vedė paskaitas, rengė užduotis apie tvarumą – žinoma, kad Donelaičio Metai;
Kažkas įrengė mokykloje inkilą su kamera stebėti paukščius? Gyvenimas iš arti – Jurgis Kunčina Tūla;
Projektas, 10 centų link žalios mokyklos, nesvarbu, kokia idėja jau tinka Jono Biliūno – Ubagas;
Daiktų mainų sistema „Licėjaus garažas“? Daiktai ir mainai labai tinka prie Žemaitės Marti. Nes dukra kaip daiktas perduodama, mainais už kraitį. Nesitikėjau, kad šitą pokštą supras, bet suprato. Kad nebūtų tik apie literatūrą dar surinkau ir komentarus apie tuos kūrinius, kuriuos, spėju rašė ir moksleiviai. Tai po Marti buvo komentaras:„Vargšė Katrė, tiems tėvukams ir jos vyrui norėjosi snukius išdaužyt.“
Nerašysiu čia visų idėjų, nes paskui, gali prireikti kitam renginy.

Invalidai sugriaus kalbą

Dar prieš renginį pamačiau LRT straipsnį, kuriame kelios organizacijos kreipėsi į kultūros ministrą ir prašė nušalinti dabartinį kalbos inspekcijos viršininką Valotką.

Primenu, kad Valotka be to, kad vadino žmones čiurkomis, vienos diskusijos metu merginai su negalia, kuri pasakė, kad ją žeidžia žodis invalidas atsakė kažką panašaus:
tu esi indoktrinuota ir uždraudus žodį invalidas sugrius internetas.

Kultūros ministras Birutis, net neskaitęs ir nepasidomėjęs kas tos organizacijos atsakė, kad nekreips dėmesio ir neleis vadovautis emocijoms.

Šiek tiek ironiška, kad tai, ką daro Valotka ir kam pritaria Birutis iš vienos pusės yra tik emocijos arba dar blogiau – principai. Po jų požiūriu apie kalbą mokslo tikrai nėrai.

Žvelgiant grynai iš pragmatinės pusės, dėl tokių kaip Birutis ir Valotka, mano pasirodymai, moksleiviams palengvėja. Kas jau kas, bet vaikai dažniausiai jaučia, kur juos apgaudinėja. Vaikas ateina į mokyklą gebėdamas kalbėti, o iš jos išeina su požiūriu, kad čia sunkiausia ir gražiausia kalba, kurios niekas nemoka.

Kad prajuokinti, užtenka paskaityti komentarus apie Šatrijos Raganos Senam Dvare „Vos sugebėjau įveikt puse Knygos. gal kas galit pasakyt ar verta skaityti toliau?“ arba apie Tūlą „Mano diedukas tokius kūrinius vadindavo „pijoko sapnais“. Kas, ironija ironija, šio romano atžvilgiu yra visiška teisybė.“

Liūdnoji pusė yra ta, kad tas pats LRT, kuria video, kuriuose mokoma kirčiuoti, nes juk nesupras žmonės. Iš tikro norima, kad žmonės kalbėtų stočių, prekybos centrų kalbomis. Nes to vietos, dar apibūdinamos non-places, tai yra tokios, kurios mums nekelia jokių emocijų ir prisirišimų, kuriuose nekiltų jokių asociacijų. Priešingybė namams. Taip ir non-kalba, kaip gali kelti asociaciją vedėjas, kuris staiga pradeda kirčiuoti „nemoKAmai“. Ar jis taip kirčiuoja, nes taip kalbėjo jo seneliai, darbo aplinka, o gal signatarai? Ne. Jis taip kirčiuoja, nes jam taip liepė Darija.

Visas tas begalinis dūsavimas apie kalbos gražumą ir saugojimą yra ne kas kita, o siekis sengirę iškloti trinkelėmis.

Kad ir kaip ten žaliasis mokinių iššūkis nustebino mokinių įžvalgomis. Tikrai teikia vilties, kuomet pakausus, kas yra green washing, moksleivė labai aiškiai ir konkrečiai paaiškina. Tikiuosi, buvę ir buvusios renginy supranta, kad tai ką jie kalbėjo apie ekologiją, tvarumą, nebus paduota ant lėkštutės, o reikės, kad dalis jų sąmoningai ir kryptingai kovotų, kad vis dar turėtų kuo įvairiasnių žalių kampų, kuriuose ramiai galėtų atsikvėpti ir įkvėpti.

Juk žodis tvarumas kažkuo panašus į žodį meilė. Abu nuvalkioti, abu apipinti įvairiausiais mitais iš kurių didžiausias – norint būti tvariu arba mylinčiu, užtenka kažką nusipirkti kažkokią plastikinę širdelę ir ramu. Neužtenka.

Pabaigai tokia muzikos perdirbimo seka. Daugelis žinot, kad Gytis Paškevičius, dabar perdirbinėja dienraščio respublika idėjas, apsirengęs perdibtu Bryan Adams stiliuku, dainuoja “Tu vėjo paklausk”, kuri yra perdirbta Bob Dylan Bob Dylan - Blowin' in the Wind. Tačiau turbūt nedaug kas žino, kad Dylan perdibo seną gospelo dainą No More Auction Block/We Shall Overcome. O pastaroji yra perdirbta liturginė giesmė O Sanctissima.

Mane paremti čia
Antradienais grožinius išsigalvojimus
Kitomis dienomis apie kažką pabumbu
Planuoju daugiau
Jei patinka, galite paremt mokamai prenumeruodami šį naujienlaiškį substack arba palikti arbatos:
SEB LT697044060007814631
Paypalas: aciukadrasote@gmail.com
Revolut: https://revolut.me/domas28