Nuo plūgo iki anarchijos

Mama, nupirk man kerzus. Noriu protestuoti prieš tave. Atkreipiau dėmesį. Dabar apie labiausiai mane kankinusią knygą: David Graeber - Debt: The First 5,000 Years.

Čia nebus knygos analizė, nes man be šansų ją visą suprasti ir patikrinti. Tai labiau išsineštų minčių popuri. Debt norėjau perskaityti, tik niekada negalvojau, kad ją skaitysiu tiek ilgai.
Jeigu reikėtų trumpai pasakyti, kodėl skaičiau, mane domina du dalykai šis:

Ir mano gauta žinutė prieš vieną pasirodymą:

Priežastis dėl ko kankinausi su knyga - per daug žodžių. Skyriai tokie, kad kartais kaip būti prie jūros ir laukti saulėlydžio/golden hour. Bet saulėlydis taip ir neatsitinka. Tiesiog sutemsta. Bet nepaisant to, knyga su kaupu davė tai, ką turi duoti gera knyga - urvų ir horizontų tolimesniam tyrinėjimui.

David Graeber viena knyga Šūdmalos darbų teorija yra išversta lietuviškai. Tačiau labiau domino Debt, nes labiau siejasi su aukščiau paminėtomis priežastimis.

Jau pirmoje knygos dalyje pateiktas pavyzdys, kad prieiti prie žmogaus ir paprašyti cigaretės yra normalu, tačiau paprašyti maisto jau kažkaip nepadoru, verčia pasukti galvą apie visuomenę, kurioje gyvename.

Turbūt labiausiai įstrigo sugriautas barterio mitas. Jei pamenate iš istorijos arba ekonomikos pradžiamokslio: pradžioje žmonės buvo naivūs durneliai ir tik mainėsi dalykais. Kažkas turi bulvių, kažkas duonos, kažkas sandalus. Ir viskas gerai tol kol, visi turi su kuo mainytis.
Suprask, kiekvieną kartą kai nori duonos imi sandalus ir mainai juos į duoną. Bet atėjo laikas, kai mainų nebeužteko, nes sandalų turėtojas nebenori nei duonos, nei bulvių. Jis nori kojinių! Taip buvo sukurti pinigai. Kad visi būtų laimingi ir galėtų turėti to ko nori. Kad žmogus su sandalais visada galėtų nusipirkti kojinių.

Graeber pavyzdžiais iliustruoja, kad šitas pateikimas yra primityvus ir dažnai yra iš piršto laužti pačių ekonomistų, be faktinių šaltinių. Autorius pateikia daug pavyzdžių iš genčių ir bendruomenių, kuriuose mainai tuo pačiu yra ir ritualas. Manai yra ir apie žmonių tarpusavio ryšius. Taip pat, kaip bažnyčia prisidėjo prie pinigų kulto.

Čia tų pavyzdžių nepateikinėsiu, nes mane domina ne gentys, o kodėl dūmų mašina renginyje kartais uždirba daugiau negu aš. Kodėl influenseris už vieną storį gauna daugiau, negu vidutiniškai gauna slaugytoja(s) globos namuose? Ir kodėl Rietave picerijoje pica kainuoja 20eurų!!!!

Kalbėdamas apie bendruomenes galėčiau pateikti pavyzdžius, kai pas senelius visi nusiknisę sėdim prie stalo, nes visą dieną vežėm šieną. Ir matom, kaip kaimynas parsiveža šieno. Tuoj lietus. Mes šokam nuo stalo ir padedam jam tą šieną iškrauti. Galiausiai, kaimynas su šeima dar ateina pas mus damušti šašlykų. Niekas jokio atlygio negauna. Nuostolis. Po tokio pavyzdžio jau tik linką Šiškausko dainą, kad nebefainas mūsų kaimas.

Bet cia juk apie 90s kaimą šneku. Dabar viskas pasikeitę. Mes civilizuoti. Bet ar tikrai? Skaitydamas paraleliai perklausiau ir podkasto apie NBA klubų vadovus. Čia juk Amerika, kapitalizmo lopšys ir dar sportas. Randi pinigų, perki gerus žaidėjus ir viskas - turi tą auksą. Bet pasirodo net ir čia viskas ne taip paprasta. Tik su pinigais nieko nepadarysi, reikia žinoti, kuris agentas už tau nenaudingą sandorį, vėliau gelbės tave, o kuris ateis su dar vienu nenaudingu sandoriu. Tai yra net aplinkoje, kurioje svarbu tik skaičiai, neužtenka tik skaičių. Tai gal visgi nuo to Šiškausko ir nėra taip toli nueita?

Biški pertrauka ir pokštas iš knygos:
“Steve Wright: I was walking down the street with a friend the other day and a guy with a gun jumps out of an alley and says “stick ’em up.” As I pull out my wallet, I figure, “shouldn’t be a total loss.” So I pull out some money, turn to my friend and say, “Hey, Fred, here’s that fifty bucks I owe you.” The robber was so offended he took out a thousand dollars of his own money, forced Fred to lend it to me at gunpoint, and then took it back again.”

Dabar grįžtam prie manęs prašytos chalevščiko nuolaidos. Daug pasirodymų dariau/darau nemokamai. Šis naujienlaiškis yra nemokamas. Iš vienos pusės, nemoka, vadinasi, nevertas. Juk rašau sau. Iš kitos pusės, dabar jį vidutiniškai peržiūri virš 500 žmonių. Iš jų 10 remia(ačiū!). Pagal revoliucinį Kevin Kelly tekstą, kuris 2008 metais įrodė, kad nepriklausomiems kūrėjams užtenka tūkstančio tikrų fanų, norint pragyventi. Tai man trūksta dar.

Tuo pačiu, kategoriškai nesutinku su teiginiui, kad kokybišką ir gerą žurnalistiką galima tik nusipirkti. Turiu omeny, žmonės, ten dirbantys turi gauti atlyginimus. Bet tie atlyginimai neturi gulti tik ant vartojimo.

Kuo sunkiau bus prieinama kokybiška žurnalistika, tuo lengviau bus prieinamos fake news!

Kokybiška ir nepriklausoma žurnalistika yra sveikos visuomenės ir valstybės sudedamoji dalis. Tas pats galioja ir kultūrai. Nacionalinis dramos teatras, kaip LRT, kaip ir daugelis finansuojamų leidinių yra nuostolingi. Bet aš tikiu, kad jų nauda svarbesnė nei pinigai. Žinoma, nereiškia, kad šioms institucijoms neturi būti taikomi skaidrumo standartai.

Pats gaunu kvietimų į kitų renginius nueiti nemokamai. David Byrne knygoje Kaip veikia muzika yra aprašyta, kad vieną kartą pagrojus legendiniame New York klube CBGB - į kitus koncertus galėdavai eiti nemokamai. Man faina, kad į mano renginius gali ateiti kiti komikai/ės ar muzikantai/ės, paskui jie mane pakvies. Man faina būti bendruomenės dalimi, ypač kai žinau, kad vidutiniškai mano pasirodymai yra pigesni nei kolegų. Tai dar ir uždirbu.
Pertraukai gražus klipas iš CBGB

Tai su tokiais plius minus mainais. Kaip ir aišku. Norisi, kad kultūra būtų prieinama, kad ne tik pinigai būtų rodiklis. Bet ką daryti kai gauni tokią žinutę iš žmogaus, su kuriuo nesieja joks ryšys ir, apskritai, atrodo, kad jis be egoistinių paskatų nelabai ko turi?

Turbūt geriausia, paimti jo pavyzdį ir nupiešti, kad visi žmonės yra tokie, kad visi žmonės turi mokėti. Ach, mielas kapitalizme, prašau man atleisk ir priimk mane už mano nuodėmes. Juokauju.

Priešingai, knyga tik dar labiau įkvėpė skatinti ir ieškoti būdų, kaip sugyventi bendrai ir, svarbiausia, parodyti, kad žmonės neveikia tik iš savanaudiškų paskatų. Jeigu žmonės veiktų vedami tik savanaudiškumo, didžiųjų prekių ženklų reklamose nedominuotų draugai, šeima ir panašūs žmonių santykiai. Nereikėtų piaro agentūrų, kurios atgrasiems egoistams kurtų įvaizdžius, su kuriais dauguma gali tapatintis ir pajausti ryšį.

Tačiau prekės ženklai gali pasėti potekstę, kad jų produktas yra neatsiejamas nuo ryšio su kitais. O tai gali būti vienas iš savanaudiškų paskatų variklių. Analogija knygoje galėtų būti prekyba vergais Afrikoje.
Iki knygos aš buvau girdėjęs, kad Afrikoje, patys vietiniai galiausiai saviškius pardavinėdavo į vergiją. Taip sakoma, tarsi bandant nusimest kaltę, nes kodėl čia baltieji kalti, jeigu patys afrikiečiai prekiavo. O tiesa tame, kad būtent baltųjų atnešta sistema, pirmiausia, suardė kompleksinius ir sudėtingus Afrikos gyventojų tarpusavio santykius. Juk net ir mikro situacijoje, kai įvykdomas nusikaltimas didžiausia bausmė tenka organizatoriams, o ne vykdantiems.

Tai ir norisi, kad kuo daugiau žmonių metų gale galėtų džiaugtis muzikos rinkiniu pilnu prisiminimų. Rinkiniu, surinktu draugų, o ne automatinio muzikos platformos, išnaudojančios muzikantus, algoritmo. Vietoj Spotify wrapped pasidalinti draugų wrapped. Kur kiekviena daina simbolizuotų akimirką su drauge/u.

Tikrai dar ne kartą rašysiu, kodėl, pavyzdžiui, muzikos pasirodymas, nerenkantys stadionų yra blogai. Juk bet koks sveiko masto restoranas parduoda mažiau negu greito maisto gigantai. Bet dėl to juk niekas nesako, kad greitas maistas yra kokybiškesnis.

Pabaigai keletas susijusių nuorodų. David Graeber buvo kairysis ir anarchistas. Jeigu netyčia neskiriate kairės nuo dešinės, štai labai puikus tekstas Gražina Bielousova. Kur yra kairė?
Čia David Graeber pokalbis su Brian Eno
Šitas Brian Eno interviu inspiruoja
Labiausiai nuklausytos Brian Eno dainos Here comes warm jets ir Golden Hours

Na, ir paskutinės naujienos. Birželio 27d. Sodas2123 darysiu paskutinį Nedarbo Kalendoriaus rodymą. Kurį noriu nufilmuoti su senomis kameromis, paleist į internetus ir pradėti rašyt naujo monospektaklio apie muziką.

Antradienais grožinius išsigalvojimus
Kitomis dienomis apie kažką pabumbu
Planuoju daugiau
Jei patinka, galite paremt mokamai prenumeruodami šį naujienlaiškį substack arba palikti arbatos:
SEB LT697044060007814631
Paypalas: aciukadrasote@gmail.com
Revolut: https://revolut.me/domas28