Antradienis! Klaupkų mugė Londone
Kas mane sekate nuo seniau, žinote, kad domiuosi katalikiškomis technologijomis. Šį kartą keletas įspūdžių iš bažnytinių suolų parodos.
Kaip žinia, bažnyčios, norėdamos išlikti aktualios turi eiti koja kojon su naujausia mada. Nuo elektrinių gitarų garsų iki bekontakčių atsiskaitymų. Odinės striukės ir gitarų kaukimas, kadaise buvo velnio išmislas. Dabar tai būdas prisikviesti daugiau žmonių. Nieko blogo, juk tai kas nepažinta dažnai kelia baimę. Roko muzika, kaip ir technologijos, tinkamai pritaikytos gali prisidėti prie išganymo. Vietoj galvos kratymo už maištą, galima kratyti už evangeliją pagal Luką ir Virgilijų Noreiką. Laiko nesustabdysi. Kaip ir technologijų.
Klupėjimui skirti suolai iš pažiūros lyg dviratis. Ką čia naujo beišrasi. Tačiau čia klaidingas požiūris. Pirmiausia nustebino seminarijos studentų kampelis. Pastarieji parodė bažnytinius suolus, padarytus iš perdirbto plastiko. Tačiau svarbiau buvo ne plastikas, o apšvietimas. Jaunuoliai atkreipė dėmesį, kad vis gauna skundų dėl eilių prie Komunijos. Tai šie perdirbto plastiko suolai turi išmaniąsias lempas. Sėdi tol, kol tavo vieta nepradeda mirksėti.
Praėjus studentų kampelį. Pasitiko didelis Dormeo stendas. Jame buvo galima pačiam išbandyti mažus ant kelių dedamus pamikštukus, kurie klūpėjimą gali padaryti dar malonesniu. Kaip sakė klūpėjimo paminkštukų pardavėjas:
- Moksliškai įrodyta, kad mūsų pamikštukai padeda atgailauti tris kartus geriau. Juk atgailavimas kaip miegas.
Toliau buvo galima rasti įvairiausių klaupkų. Apie dizainą, medžiagų pasirinkimus nelabai matau prasmės kalbėti. Jų begalės. Nuo tikra iki veganiška oda apkaltų suolų. Mane domino technologijos. Bažnyčia vis dažniau skatina įvairovę. Buvo folijinių klaupkų, kuriuose atsisėdus dingdavo mobilusis ryšys. Tikrai labai puiki terapija. Iš pradžių panika. Nėra ryšio. Paskui susikaupi nuodėmių išpirkimui. Taipogi buvo ir 5G suolai. Juose sumontuoti greičiausi siųstuvai. Juose internetas toks greitas, kad paskrolinus tris minutes, pasiekiau Feisbuko sienos dugną ir nebebuvo ko skrolinti.
Tarp technologijų puikiai įsipaišė ir redbulis su savo “suteikia sparnus”. Tiesiog redbulį dalino maži berniukai su baltais sparnais. Žinoma, buvo ir ta mašina DJ, visu garsu kalė J.S.Bach Fuga in D major (gigi dagastino remix) featuring Skrilex.
Tačiau mano favoritas - vandens klaupkos. Jos pritaikytos plačiajai visuomenei. Juk taip dažnai ateini į bažnyčią ir nežinai kada reikia klauptis. Tai čia pasitarnauja vandens klaupkos. Tu sėdi. Ir staiga pajauti - šlapias užpakalis. Ženklas, kad reikia klauptis. Kol klūpai Dyson džiovyklės išdžiovina kelnes. Tada vėl sėdi, kol sušlampa. Daug žmonių klausė ar sėdynė šlapinama tuo vadeniu. Visiems buvo aiškiai pasakyta, kad ne tuo.
Žodžiu, kol kas tiek. Kai įspūdžiai susigulės, gal parašysiu antrą dalį.
Jei ką, visuomet klauskite nuomonės: